DUK

Geriamojo vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis – tai fiksuotas dydis, nustatomas vienam apskaitos prietaisui ir mokamas nepriklausomai nuo suvartoto vandens kiekio. Geriamojo vandens skaitiklių aptarnavimo mokestį sudaro geriamo vandens apskaitos prietaisų įrengimo, techninės priežiūros, keitimo, metrologinės patikros, remonto, nusidėvėjimo, sutarčių sudarymo, sąskaitų parengimo, jų pateikimo bei kitos būtinosios sąnaudos, susijusios su pardavimo veikla.

Geriamojo vandens kaina – kaina už faktiškai suvartotą geriamąjį vandenį. Geriamojo vandens kainą sudaro gamybos ir technologinės sąnaudos, nesusijusios su pardavimo veikla. Geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų deklaruotus skaitiklių rodmenis, o kur skaitikliai neįrengti – pagal vidutinį suvartoto vandens kiekį („normas“), kuris perskaičiuojamas kiekvienais metais.

Karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis – į šį mokestį įtrauktos karšto vandens tiekėjo sąnaudos atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimui, patikros organizavimui. Šis mokestis skaičiuojamas kiekvienam butui ir priklauso nuo įrengtų karšto vandens skaitiklių kiekio, nepriklausomai nuo to, vartojamas bute karštas vanduo ar ne.

Karštas vanduo – kompleksinis produktas, susidedantis iš geriamojo vandens ir šilumos jam pašildyti iki higienos normoje nustatytos karšto vandens temperatūros bei iš šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Termofikaciniu vandeniu (šilumnešiu)  į namą pristatyta šilumos energija šilumokaityje kaitina šaltą geriamąjį vandenį, kuris pašildytas iki nustatytos temperatūros  teka namo cirkuliaciniu kontūru ir gyventojų yra naudojamas kaip karštas vanduo. Taigi  šilumokaityje du produktai – šaltas vanduo ir šiluma pavirsta kokybiškai  kitu  kompleksiniu produktu – karštu vandeniu.   Karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų deklaruotus skaitiklių rodmenis, o kur skaitikliai neįrengti – pagal suvartojimo normas.

Karšto vandens cirkuliacija yra procesas, vykstantis pastato karšto vandens tiekimo sistemoje - karštas vanduo daugiabučiame name cirkuliuoja vamzdynais, kurie sudaro to namo karšto vandens tiekimo sistemą. Tam, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų karštas vanduo, o vonių patalpose būtų užtikrintos sanitarinės sąlygos (20-23 °C) bei vandenyje nesiveistų kenksmingos legioneliozės bakterijos, karšto vandens vamzdynuose turi nuolat cirkuliuoti reikiamos, ne žemesnės nei 50–60°C temperatūros karštas vanduo. Šilumos kiekis, pastate suvartotas karšto vandens cirkuliacijai, nustatomas pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą ir paskirstomas tarp butų lygiomis dalimis.

Šildymas – šilumos energija, suvartota namo butų ir bendro naudojimo patalpoms šildyti, šilumos kiekis nustatomas pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą ir paskirstomas tarp butų proporcingai jų naudingam plotui.

Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms yra  šilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojų butų, kiekis. Šilumą savo patalpose teisėtai atjungę vartotojai šį kiekį privalo apmokėti, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jų patalpos. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba yra patvirtinusi Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5 (toliau – 5 metodas), šiame metode rekomenduojama priskirti pastato bendroms reikmėms 18 % nuo viso suvartoto šilumos kiekio, kai bendro naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, ir 10 % - kai šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti. Visagine pagal faktines aplinkybes priskiriama 18 %. Tokiu būdu šilumos kiekis šildymui, nustatytas pagal įvadinį šilumos šildymui apskaitos prietaisą, dalijamas į dvi dalis – 82 % ir 18 %. 82 % šilumos paskirstoma tarp butų, kurių šildymo sistemos prijungtos prie namo šildymo sistemos, o 18 % šilumos paskirstoma didesniam plotui, nes įtraukiami butų, atjungtų nuo pastato bendrosios šildymo sistemos, plotai. Tokiu būdu namų, kuriuose yra teisėtai atjungti šildymo prietaisai nuo namo šildymo sistemos, butų sąskaitose matomos dvi atskiros eilutės – „šildymas“ ir „šilumos kiekis bendrosioms reikmėms“.

Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu yra su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis – tai faktiškai vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartota šilumos energija. Šis šilumos kiekis nustatomas nepaskirstyto karšto vandens kiekį (skirtumą tarp name deklaruoto ir faktiškai suvartoto karšto vandens kiekio, nustatyto pagal įvadinio karšto vandens skaitiklio rodmenis) dauginant iš pašildymo normos. Šis kiekis tarp butų paskirstomas proporcingai jų plotui. Jeigu per ataskaitinį mėnesį deklaruota karšto vandens daugiau, negu faktiškai suvartota, šilumos kiekis su nepaskirstytu vandeniu sąskaitoje bus su „-“ ženklu (atimamas).  

​Šilumos kainų nustatymo procedūrą šilumos tiekėjui realizuojančiam ne mažiau 10 GWh, reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnis bei Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad:

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT):
• nustato šilumos bazinę kainą* (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis);
• derina perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus (Įstatymo 32 straipsnio 8 dalis);
• vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 ir 9 dalys) savivaldybei laiku nenustačius šilumos kainos dedamųjų arba savivaldybei nepašalinus nustatytų pažeidimų.

Savivaldybių tarybos:
• nustato konkrečias šilumos kainos dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir 8 dalis);
• teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas dėl ūkio subjekto parengto bazinės kainos projekto (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis).

Šilumos tiekėjai:
• apskaičiuoja, atsižvelgdami į nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, ir viešai skelbia galutines šilumos kainas (Įstatymo 32 straipsnio 16 dalies 2 punktas).

* Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, nustatyta ne trumpesniam nei 3 ir ne ilgesniam kaip 5 metų reguliavimo periodui. Šį laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos ar Įstatymo 32 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytais atvejais – įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė.

Į Visagino miestą tiekiamo geriamojo vandens kokybės rodikliai kontroliuojami reguliariai (mažiausiai 1 kartą per savaitę imant mėginius iš švaraus vandens rezervuaro (vandenvietėje)) remiantis "VISAGINO MIESTE VANDENTIEKIO SKIRSTOMUOJU TINKLU VARTOTOJAMS VIEŠAI TIEKIAMO GERIAMOJO VANDENS PROGRAMINĖS PRIEŽIŪROS 2021 M. PLANU ".

Planas sudaromas laikantis HN 24:2017 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ reikalavimų, bei suderinus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Tuo atveju, kai individualūs vartotojai turi nusiskundimų dėl geriamojo vandens kokybės, jie gali kreiptis į UAB „Visagino energija“ Inžinerinių tinklų baro operatorių telefonu +370 386 71132. Kai vartotojo prašymas bus oficialiai užregistruotas, ITB baro atstovas/viršininkas galės inicijuoti laboratorinių tyrimų atlikimą konkretaus vartotojo bute.

Reikėtų kreiptis į apskaitos prietaisų specialistus telefonu +370 386 71123 arba +370 645 51 816

• Gyventojai dėl apmokėjimo gali pasiteirauti telefonu +370 386 73219 arba +370 645 51 816
• Įmonių ir įstaigų atstovai telefonu +370 386 71175

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija.  Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į Lietuvos higienos normą HN 42:2009, pagal kurią buto oro temperatūra turi būti 18-22 °C. Vartotojai turi teisę LR Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant paminėtos higienos normos. Sprendimą priima vartotojų dauguma. Vartotojams nusprendus anksčiau pradėti arba vėliau baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės institucijos nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, tai yra – ne šildymo sezono laikotarpiu, jie arba valdytojas apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui (galima pateikti tiesiogiai į Komercijos tarnybą adresu Taikos pr. 15, 101 kab. arba skenuotą sprendimą elektroniniu paštu visagino_energija@visaginoenergija.lt), o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui, valdytojui arba prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti, arba jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra techninių galimybių, pateikia motyvuotą atsisakymą leisti pradėti pastato šildymą. Šildymo sezono laikotarpiu sprendimų įgyvendinimui tiekėjo leidimas nereikalingas. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga organizuoja Valdytojas (bendro naudojimo objektų administratorius arba daugiabučio namo butų savininkų bendrija).

Pastebėjus visiškai neuždengtus šulinius arba tinkamai neuždengtų šulinių dangčius (su UAB „Visagino energija" logotipais ar pažymėtais oranžinės, raudonos, mėlynos ir žalios dangčio spalvos) prašome pranešti telefonu 8 (386) 71132 arba +370 656 09 713.

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija. Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos (tokiau – butai) daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į nustatytas higienos normas, pagal kurias butuose oro temperatūra turi būti 18-22 °C.

Vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant  higienos normų. Tokiu atveju vartotojai arba valdytojas apie sprendimą praneša šilumos tiekėjui. Valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga.

Pasirengimas naujam šildymo sezonui 

Pasirengimo naujam šildymo sezonui procedūra baigiama, kai pasirašomas Pastato parengties šildymo sezonui aktas, o jo kopija pateikiama šilumos tiekėjui.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d., valdytojui – pastato savininkų bendrijai arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui turi pateikti užpildytą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirašytą Pastato parengties šildymo sezonui aktą (pavyzdinė akto forma pateikiama Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 priede). Tai – dokumentas, kuriame nurodomi darbai, kuriuos privaloma atlikti, ir tikrinimo išvada apie pastato šilumos įrenginių parengimą naujam šildymo sezonui.

Valdytojas Pastato parengties šildymo sezonui aktą pasirašo tuomet, jei pastato šildymo ir karšto vandens sistema naujam šildymo sezonui parengta tinkamai. Jei jis įžvelgia trūkumų, juos nurodo pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui, kuris privalo juos pašalinti iki šildymo sezono pradžios.

Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo jo kopiją pateikti šilumos tiekėjui.

Neatlikus teisės aktuose nustatytų pasirengimo šildymo sezonui darbų ir neturint Pastato parengties šildymo sezonui akto, vartoti šilumą draudžiama.

Primename, kad Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas yra vienas iš dokumentų, kuriuos privaloma turėti. Be šio akto, kiekvieno prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungto pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir / ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), taip pat privalo turėti ir šiuos teisės aktuose nustatyta tvarka parengtus ir įformintus bei galiojančius dokumentus:

• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo bei avarijų likvidavimo instrukciją;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukciją;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbų žurnalą;
• Šilumos punkto schemą;
• Šilumnešio parametrų grafiką;
• Šilumnešio, įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalą.

Pagal higienos normos reikalavimus pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 °C.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį. Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Vanduo ir energija yra būtini visų procesų, formuojančių mūsų kasdienį gyvenimą, elementai. Daugeliu atvejų vanduo reikalingas energijai gaminti, o energija reikalinga vandeniui išgauti, gerinti ir paskirstyti, taip pat išvalyti nuotekas ir jas pakartotinai panaudoti.

Požeminis vanduo yra pagrindinis gyvybės ciklo elementas, vertingas išteklius ir saugotinas objektas. UNESCO duomenimis, požeminis vanduo sudaro 99% viso skysto gėlo vandens Žemėje. Iš jo 25 % viso paimamo vandens sunaudojama drėkinimui, o pusė buityje naudojamo vandens taip pat gaunama iš požeminio vandens.

Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje, tačiau jis yra ribotas išteklius. Vandens perteklinis naudojimas yra pagrindinė vandens trūkumo priežastis, nes 43–50 % pasaulio gyventojų neturi galimybės gauti geriamojo vandens. JT pranešė, kad tikimasi, kad vandens poreikis iki 2050 metų išaugs 55%.

Žmogui kiekvieną dieną reikia išgerti apie 2-3 litrus geriamojo vandens, dar nemažai jo sunaudojama buityje: gaminant, skalbiant, maudantis ir kt.

Rekomendacijos:

1. Užsukite iš čiaupo bėgantį vandenį kai jo nenaudojate (pvz. kai muiluojatės rankas).
2. Daržoves ir vaisius plaukite vandens dubenyje, o ne po tekančiu čiaupu. Surinkite vandenį, kurį naudojate daržovėms ir vaisiams plauti, o tada vėl naudokite kambariniams augalams laistyti.
3. Norėdami plauti indus rankiniu būdu, įsirenkite 2 skyrių plautuves, kad galima būtų plauti ir skalauti atskirai ir tokiu būdu sumažinti vandens suvartojimą bei turėti galimybę pakartotinai panaudoti skalavimo vandenį. Naudokite tinkamą ploviklį ir venkite perteklinio ploviklio naudojimo.
4. Nenaudokite tekančio vandens maistui atšildyti. Atitirpinkite maistą šaldytuve.
5. Venkite labai apdorotų gėrimų, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų. Gamybos metu jiems gali prireikti dvigubai daugiau vandens, nei yra galutiniame produkte.
6. Virdulyje užvirinkite vandenį pagal individualų poreikį, bet ne daugiau.
7. Virdami vandenį gaminimui, naudokite matavimo indą, kad įsitikintumėte, jog nesunaudojate daugiau vandens nei reikia patiekalui paruošti. Taip pat būtinai uždenkite puodą, kad sutaupytumėte energijos.
8. Šaltiems gėrimams laikykite ąsotį vandens šaldytuve, o ne leiskite iš čiaupo kol vanduo atšals. Tokiu būdu kiekvienas lašas nutekės į jus, o ne į kanalizaciją.
9. Kiekvieną dieną skirkite vieną stiklinę geriamam vandeniui arba pripildykite vandens butelį. Taip sumažės plaunamų stiklinių skaičius.
10. Efektyviai naudokitės indaplove: neskalaukite indų prieš įkraunant juos į indaplovę, naudokite eko režimą; pilnai prikraukite indaplovę.
11. Pamerkite puodus ir keptuves, o ne leiskite vandeniui bėgti kol juos plaunate.
12. Kilimui valyti naudokite miltelius, o ne vandenį ar garus.
13. Maudykitės duše (sunaudojama apie 50 l vandens) vietoje pilnai prileistos vonios (100-150 l vandens). Sutrumpinkite dušo laiką minute ar dviem.
14. Prieš maudantis vonioje, užkimškite vonią prieš atsukdami vandenį ir kol vonia prisipildys reguliuokite vandens temperatūrą.
15. Mažus vaikus maudykite vonioje vieną po kito, o ne atskirose voniose.
16. Užsukite vandenį kai valotės dantis.
17. Užsukite vandenį kai plaunate plaukus.
18. Užsukite vandenį kai skutatės.
19. Pilnai užpildykite skalbimo mašinos būgną skalbiniais bei skalbkite drabužius tik esant būtinybei.
20. Užuot naudoję oro drėkintuvą, drėkinkite orą padžiaudami išskalbtus drabužius patalpos viduje.
21. Įsigyjant naują buitinę techniką ar prietaisus rinkitės juos su aukštesne energijos efektyvumo klase bei mažesniu vandens suvartojimo kiekiu (indaplovės, skalbimo mašinos, garinės viryklės, ledo gaminimo aparatai).
22. Atnaujindami buitinę techniką pakeiskite vandeniu aušinamus į oru aušinamus, nes sutaupysite ne tik vandenį, bet ir energiją.
23. Tikrinkite ir iškart suremontuokite sugędusią ar nesandarią/ varvančią vandenį naudojančią buitinę techniką ar prietaisus, kuriuose gali atsirasti vandens nuostoliai (sugedę tualetai, vandens čiaupai, maišytuvai, sutrūkę ir praleidžiantys vandenį vamzdynai).
24. Į tualeto baką įpilkite maisto dažų. Jei jis prasiskverbia į unitazo dubenį nenuleidžiant vandens – yra nuotėkis.
25. Atnaujinkite pasenusį tualetą efektyvesniu, kuris turi dviejų tipų vandens nuleidimą.
26. Naudokite mažesnio pralaidumo vandens įrenginius (čiaupų aeratoriai, taupios dušo galvutės).
27. Naudokite kur galima sensorinius vandens čiaupus.
28. Žinokite kur yra jūsų pagrindinis vandens uždarymo vožtuvas. Taip galite sutaupyti vandens ir išvengti žalos namams avarijos atveju.
29. Užsukite pagrindinį vandens vožtuvą, jeigu paliekate savo namus ilgesniam laikui.
30. Nuplaukite naminius gyvūnus kieme, kad nubėgusiu vandeniu būtų palaistyta veja.
31. Nenaudokite pramoginių vandens žaislų, kuriems reikalingas nuolatinis vandens srautas
32. Sodui ir daržui laistyti naudokite ne geriamąjį vandenį, bet surinktą lietaus vandenį.
33. Įsirenkite lašelines augalų laistymo sistemas.
34. Naudokite laistymui tik tiek vandens, kiek iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į realius augalų vandens poreikius, dirvožemio drėgmės būklę ir orų prognozes.
35. Nelaistykite atvira žarna, o vietoj to naudokite spyruoklinius purkštukus.
36. Jeigu naudojama automatinė laistymo purkštukais sistema, tai laistymo purkštukų sistemą parinkti tokią, kuri optimaliai būtų instaliuota ir laistytų tik numatytą laistymo teritoriją, o ne namą, šaligatvį ar gatvę.
37. Į savo drėkinimo sistemos valdiklį instaliuokite lietaus jutiklį, kad sistema neveiktų lyjant.
38. Laistykite augalus tik esant būtinybei ir darykite tai anksti ryte arba vėlai vakare (4–7 val. arba 18–21 val.), kad būtų sumažinti garavimo nuostoliai.
39. Aplink lauko augalus paskleiskite mulčią, kad sutaupytumėte daugiau vandens.
40. Norėdami sumažinti vandens švaistymą ant nuožulnios vejos, laistykite vandeniu penkias minutes ir pakartokite du ar tris kartus.
41. Nukreipkite vandenį iš lietaus latakų ir ŠVOK sistemų į vandenį mėgstančius augalus ar sodus, kad automatiškai sutaupytumėte vandens.
42. Nustatykite savo vejapjovę į aukštesnį pjovimo nustatymą. Aukštesnė veja geriau užtemdo šaknis ir sulaiko dirvožemio drėgmę nei tada, kai žolė labai trumpai nupjauta.
43. Nelaistykite vejos vėjuotomis dienomis, kai didžioji dalis vandens išgaruoja.
44. Sugrupuokite augalus su panašiomis drėkinimo poreikio charakteristikomis, kad išvengti perlaistymo arba nepakankamo laistymo.
45. Laistydami sodą nustatykite virtuvės laikmatį, kad primintų, kada sustoti.
46. Naudokite šluotą šaligatvių, važiuojamųjų takų, automobilių stovėjimo aikštelių, teniso kortų, baseinų ar kitų kietų paviršių valymui, o ne plaukite su žarna.
47. Tvarkymo darbams paviršių valymui ir plovimui naudokite ne aukšto slėgio purkštukus ir žarnas, bet šluostę.
48. Vykdykite vandens suvartojimo stebėseną.

Tokiu būdu, optimizuojant vandens suvartojimą ir atitinkamai mažinant energijos suvartojimą, gerinamas aplinkos tvarumas. Beje, požeminis vanduo gali būti naudojamas tik tiek, kiek jis gali būti atnaujinamas, nes perteklinis naudojimas kelia grėsmę ne tik kiekybei, bet ir kokybei. Žmogaus ūkinė veikla – vandens paėmimas, tarša gali sumažinti vandens išteklių kiekį, pabloginti su požeminiu vandeniu susijusių paviršinio vandens ir žemės paviršiaus ekosistemų būklę, pabloginti požeminio vandens kokybę tam tikroje teritorijoje.

Norint išvengti stovinčio vandens rizikos, prieš naudojimą (jeigu vandens čiaupas kurį laiką nebuvo naudotas) reikia vandenį iš čiaupo nuleisti: atsukus čiaupą, leisti jam bėgti 2-3 min., arba užsistovėjusį vandenį naudoti užvirintą.

Jei kyla abejonių dėl vandens kokybės prašome kreiptis
darbo metu: +370 386 71 132
nedarbo metu: +370 656 09 713

Garantinis tiekėjas Utenos regione yra UAB „Utenos vandenys“

Daugiau informacijos:  https://vert.lt/vanduo/Puslapiai/garantiniai-tiekejai.aspx arba https://utenosvandenys.lt/