LŠTA pranešimas „Šildymas daugiabutyje – kiek tai realiai kainuoja gyventojams?”
- Titulinis
- Naujienos
LŠTA pranešimas „Šildymas daugiabutyje – kiek tai realiai kainuoja gyventojams?”
2026 05 11
Kalbėdami apie centralizuoto šildymo sąskaitas, gyventojai jas dažnai vertina kaip vieną didžiausių ir sunkiausiai pakeliamų išlaidų. Šaltais žiemos mėnesiais gaunamos sąskaitos gali siekti kelias dešimtis ar net per šimtą eurų per mėnesį, todėl susidaro įspūdis, kad šildymas suvalgo didelę dalį šeimos pajamų. Tačiau toks vertinimas dažnai neatspindi realios situacijos – reikia atsižvelgti tiek į laikotarpį, per kurį šios išlaidos patiriamos tiek ir į metinius namų ūkio biudžeto rodiklius.
Keli mėnesiai lemia daug, bet ne viską
Vertinant šildymo kaštus svarbu atskirti šildymo sezono pikus nuo metinio vidurkio. Nors šildymo sezonas Lietuvoje trunka apie šešis mėnesius, realiai didžiausia išlaidų dalis susitelkia vos per du ar tris šalčiausius mėnesius. Likusią sezono dalį sąskaitos pastebimai mažesnės, o šiltuoju metų laikotarpiu (apie pusę metų) už patalpų šildymą nemokama visai. Būtent šių kelių mėnesių „piko“ sąskaitos formuoja stiprų psichologinį išlaidų pojūtį – nors žiūrint į metinius vidurkius, situacija atrodo gerokai ramesnė.
Be to, Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta ypatybė, kad vartotojai už suvartotą šilumos energiją moka vienanare kaina (ct/kWh). Tai reiškia, kad ji didžiausia tuomet, kai šilumos suvartojama daugiausiai. Tai yra gruodžio-vasario mėnesiais, nes tuomet ir šalta, ir energijos ištekliai brangiausi. Dėl šios priežasties šiais mėnesiais ir susidaro didžiausios šildymo sąskaitos. Tuo tarpu kitose Europos šalyse taikoma dvinarė kaina, kai ūkio išlaikymo išlaidos ir kuras apmokamos atskirai. Tuomet kai tokios sąnaudos atsiranda – tai yra kiekvieną mėnesį, tai leidžia išvengti staigių šildymo išlaidų šuolių šaltaisiais mėnesiais.
Kaip keitėsi šildymo sąskaitos pastaraisiais metais?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, tipinio 60 m² sovietinės statybos buto šildymo sąskaitų dydis per pastaruosius šešerius metus padidėjo: jei 2020 metais šildymas kainavo apie 50 Eur per mėnesį, tai šį šildymo sezoną vidutinės išlaidos jau siekė apie 130 Eur per mėnesį. Be abejo, išlaidų šuolis akivaizdus, bet tai lėmė objektyvios priežastys:
- Šaltesnis šildymo sezonas. 2019/2020 m. žiema buvo išskirtinai šilta – vidutinė lauko oro temperatūra siekė +3,2 °C, tuo tarpu 2025/2026 m. šildymo sezono vidurkis nukrito iki –1,4 °C. Dėl žemesnės temperatūros padidėjo šilumos poreikis ir, atitinkamai, galutinės sąskaitos gyventojams.
- Energetinė krizė. 2020 m., prieškriziniu laikotarpiu, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo viena žemiausių ir siekė apie 4 ct/kWh be PVM. Tačiau 2022 m., prasidėjus energetinei krizei, kaina šoktelėjo iki maždaug 8,8 ct/kWh – brango kuras ir kiti energijos ištekliai, naudojami šilumos gamybai.
- Lengvatų naikinimas: 2022/2023 ir 2023/2024 m. šildymo sezonais gyventojams PVM už šildymą buvo pilnai kompensuojamas valstybės lėšomis. Tuo tarpu nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas standartinis 21 % PVM tarifas vietoje anksčiau galiojusio 9 % lengvatinio mokesčio.
Tačiau svarbiausias klausimas lieka kitas – kokią dalį šeimos pajamų šios išlaidos sudaro per metus?
plačiau ČIA